Gimimo rytas

Buvo paprastas rytas.
Oras kvepėjo duona
Ir šviežiu pienu.
O pirmais troleibusais
Važiavo laiškanešiai ir gėlių pardavėjos.
Kiemsargiai laistė gatves.
Aš šypsojaus geriems jų veidams
Ir sakiau:
– Ar jūs žinot?
Šį rytą stebuklas įvyko –
Gimė mergaitė!..
O paskui,
Nupirkęs rasotų gėlių
Ir pamiršęs paimti grąžą,
Nuėjau švilpiniuodamas gatvėm…
Tu
Dar to nežinojai.
Tu
Nustebus žiūrėjai į šviesą,
O skubantys laiškanešiai,
Gėlių pardavėjos,
Rausvi troleibusai –
Ir aš
Dovanojom tau Vilnių –
Tavo gimimo miestą.

(Iš J. Nekrošiaus poezijos rinkinio „Kaštonai ir kaktusai“, 1970 m.)