Laiškelį siunčia vasarai grūdai,
O tarp šilagėlių bučiuojas sraigės…
Ties posūkiu paklausei nelauktai –
Tas takas tik prasideda ar baigės?
Tai paslaptis! Sakau tik tau vienai –
Ten čiulbančių paukštelių rojus,
Kelmai sapnuoja atžalas tenai,
Ant beržo tošies muzikai sugrojus.
Įsmeik vytelę žemėn – sužaliuos!
Girdi, tyloj nauja gyvybė kalas.
Kas laikina, kas amžina – vyliuos –
Mums atsakys miškų gaudimas žalias.
Tai ta tiesa taip aiškiai suprasta,
Ant beržo tošies muzikai sugrojus:
Ir vėl, ir vėl atgimstanti gamta –
Ne dangiškas – pavasarinis rojus…
(Iš J. Nekrošiaus poezijos knygos „Bučiuoju Dubysos bangą“, 2000 m.)
Imandra Nekrošiūtė - Daukšienė